aptūtuliuoti

1 aptū̃tuliuoti žr. aptūtuloti: Vaiką aptū̃tuliavo, įsupo Snt. Vieni [vaikai] aptūtuliuoti kaip meškiukai, kiti pusplikiai rš. Skudurais aptutuliuota galva rš. | refl.: Apsikrovęs laužo drabužiu, apsitū̃tuliavęs, apsilaužęs – toks šlamatokas Škn. \ tūtuliuoti; aptūtuliuoti